Ko nedaryti Kopenhagoje? 5 patarimai jums

Ką darote prieš kelionę į kitą šalį? Tikriausiai šluojate visą informaciją apie tai, ką daryti, kur eiti, ką pamatyti ir kuriate įvairiausius sąrašus nuo “48 valandos tame ir tame mieste” ar „5 dalykai, kuriuos turite pamatyti ten ir ten“? O jeigu vietoj to, ką daryti, jūs pasižiūrėtumėt į tai, ko nedaryti? Galbūt net ir kelionė į tą daugelį kartų aplankytą Europos sostinę ar kitą miestą būtų nebe tokia vienoda ir nuobodi?

Danijos sostinė Kopenhaga – tai daugiau nei undinėlė ir visiems jau puikiai pažįstamas Carlsberg alus. Ko nedaryti ten? 5 pasiūlymai jums:

Nebėkite kaip akis išdegę prie undinėlės!

Taip, ji – Kopenhagos simbolis ir kaip gi be jos – juk niekas nepatikės, kad iš viso ten buvote, jei socialiniuose tinkluose nebus jos nuotraukos? Vis tik, dauguma žmonių nusivilia ją pamatę – tai per maža, tai per baisi, tai per daug turistų ir negalima normalios asmenukės „nusitraukt“…

Jei vis tik norisi sukarti kelis kilometrus ir pamatyti bent vieną undinėlės skulptūrą, keliaukite link Copenhagos uosto, „Dahlerups Pakhus“ aikštėje išvysite kai ką įdomiau nei vienišą princo dėl turtingesnės ir aukštesnės kilmės nuotakos paliktą mergelę. Šioje aikštėje danų profesorius Bjornas Norgardas sukūrė skulptūrų grupę pavadinimu „Genetiškai modifikuotas rojus“. Čia jūs išvysite ne tik jo undinėlės interpretaciją, bet ir Adomą su Ieva, Jėzų Kristų ar dainininkę Madoną.

Neapsiribokite vien „Carlsberg“ alumi

Be jokios abejonės, Danijoje mėgausitės vietiniu alumi. Daugumai labiausiai pažįstami yra „Carlsberg“ ar „Tuborg“ – paprasti pilsnerio tipo alūs. Kadangi kiekviename Kopenhagos bare galima jų rasti, yra labai lengva tiesiog nepastebėti kito, neeksportuojamo, bet vis tiek aukštos kokybės alaus iš mažesnių daryklų. Turbūt niekam ne paslaptis, kad bene kiekviename Kopenhagos rajone yra po mažą alaus daryklą ir jos tiekia alų tik tame pačiame rajone esantiems barams. Kai kurios „išauga“ iš šių teritorinių gniaužtų ir išpopuliarėja visame mieste. „Norrebro bryghus“ – viena iš jų. Įkurta buvusio Carlsberg pagrindinio aludario Anderso Kissmeyerio 2003, ši darykla yra viena populiariausių vietų tarp Kopenhagos “hipsterių”. Įdomu tai, kad A.Kissmeyeris žengė vieną žingsnį į priekį pozicionuodamas alų ne vien tik kaip krepšinio ir futbolo fanų gėrimą, bet kaip alternatyvą nemėgstantiems vyno, bei ieškantiems, kaip mėgautis aukštos kokybės maistu lydimu tam pritaikytu alumi. Būtent jis praleido kelis mėnesius Jungtinėse Amerikos Valstijose gilindamasis į alaus virimo ir derinimo prie maisto subtilybes. Tad „Norrebro bryghus“ jūs ne vien paragausite ypatingo alaus, bet personalo pagalba galėsite priderinti jį prie maisto ir mėgautis visa šių sumaišytų skonių puokšte.

Nepasiduokite „Torvehallerne“ maisto turgaus žavesiui

Pratęsiant temą apie maistą – daugelis Kopenhagos svečių jau žino apie „Torvehallerne“ – jame zuja mėsininkai, sūrininkai, žuvininkai, šokoladininkai ir visi kiti, prekiaujantis įvairiomis gėrybėmis pačiame miesto centre esančiame moderniame turguje. Jis išties žavus – daniška architektūra iškart krenta į akį – didelės stiklinės sienos, leidžiančios tomis keliomis saulėtomis dienomis mėgautis net būnant viduje, minimalistiškai dekoruoti stendai ir iš visų pusių sklindantys įvairiausi kvapai – tai ką tik iškeptos duonos, tai organiškos kavos, tai jūros gėrybių… Eini nuo stendo prie stendo ir akys raibsta nuo galybės rūšių sūrio, vyno, įvairiausių aliejų, šokoladų ir gatvės maisto: čia meksikietiški takos, o čia jau vėlgi hipsterių pamėgtos įvairiausios košės (taip, taip, košė – tai jau nebe vien pusryčių maistas), o va ten – tradiciniai daniški sumuštiniai „smørrebrød“. Iš esmės tai tie patys pusryčių sumuštiniai kuriuos mes valgome Lietuvoje su rugine duona ir sūriu ar dešra, tik Danijoje jie komercializuoti ir pristatomi kaip tradiciniai pietų patiekalai valgomi su peiliu ir šakute. Pamačius, kaip jie dekoruoti, nekyla ir klausimas, kodėl sumuštiniui reikia stalo įrankių…

Ir vis dėl to… „Nepasimaukite“ ant šio taip nekaltai visus išalkusius kviečiančio grožio. Ar bent jau neapsiribokite juo. Be to, kad ten gana brangu (žinau, kad „pigu“ šiame mieste neegzistuoja, bet čia kainos kandžiojasi šiek tiek aštriau), jūs pakliūsite į vieną turistiškiausių vietų mieste, kur vietinių bus didžioji mažuma, o kišenvagių – nors vežimu vežk.

Ieškote mėsytės? Eikite į visiškai netoliese esančią „Kultorvet“ aikštę ir ten rasite mėsininką mažutėje parduotuvėje, kuris jums vietoje atpjaus gabalą daniškos mėsytės ir dar papasakos iš kur ji yra ir kaip auginta. Mėsa nedomina, bet sūris yra jūsų silpnybė? Užsukite į už kampo esančią sūrio parduotuvę pas ten dirbantį Mikelį – jis ne tik pasijuoks su jumis, bet ir praves tokią paskaitą apie sūrį ir jo gamybą, kad suabejosite pasirinktu profesiniu keliu ir pradėsite svarstytį apie ūkininkavimą!

Nepasilikite miesto centre

Nepaisant to, kad galbūt Kopenhagoje viešite tik kelias dienas ir jūsų viešbutis pačiame miesto centre – nepaskęskite vien jame. Taip, jis nuostabus – tobulai sutvarkytas, išvalytas, išpopintas ir visaip kitaip išpustytas kad tik turistai eitų, kištų nosį į parduotuves, kavines, restoranus su angliškais meniu ir leistų visomis kryptimis Daniškas kronas. Ir ne, kiti miesto rajonai nebus perpus pigesni, bet jie gali pasiūlyti kai ką kito – autentiškumą, mažiau chaotiškumo ir daugiau vietinių. Domina Antrasis Pasaulinis karas? Tuomet neaplenkite Vesterbro – rajonas miesto Vakarinėje pusėje žinomas dar kaip prostitucijos, narkotikų ir hipsterių židinys. Būtent Vesterbro buvo vienas pagrindinių taškų, kuriame gyveno vokiečių okupacijos priešininkai (Antrojo pasaulinio karo metu Danija, kaip ir daugelis Vakarų valstybių, buvo okupuota nacių – aut. Past.) ir iš ten rengė įvairiausius pasipriešinimo planus. Ilgą laiką po karo šis rajonas buvo stigmatizuota ir viena nepopuliariausių vietų visoje Kopenhagoje. Prostitucija ir narkotikai buvo Vesterbro sinonimai. Ir nors dabar tai vis dar egzistuoja, įvairių socialinių projektų pagalba tai yra apribota ir Vesterbro jau kurį laiką ropščiasi į geriausių rajonų mieste Top 5 viršų.

Domitės emigracija ir skirtingų tautybių žmonių (su)gyvenimu kartu? Keliaukite į Norrebro – tai buvęs darbininkų klasės rajonas, o dabar – vieta, kurioje gyvena daugiausiai skirtingų pilietybių atstovų. Tai – pabėgėliai iš buvusios Jugoslavijos, Sirijos, Irako, studentai, vietiniai danai… Nerkite į Norrebro gilumą ir ten atrasite vieną jo perlų – Superkilen parką. Šis parkas pabaigtas prieš kelis metus ir yra bendradarbiavimo tarp vietinių gyventojų, menininkų ir miesto architektų rezultatas. Kartu jie sukūrė erdvę, kurioje susipina aktyvus vietinių laisvalaikis, modernus gyvenimo būdas ir ramybės oazės. Įdomu tai, kad menininkai paprašė vietinių paminėti kokius nors objektus, kurie jiems primintų jų Tėvynę ar šalis, kuriose tekę keliauti. Šie paminėti objektai buvo arba tiksliai atkurti, arba atsiųsti iš įvairių šalių į Kopenhagą. Todėl nenustebkite, jei vaikštant ten akys užklius už angliškos šiukšlių dėžės, marokietiško fontano, ar amerikietiško „Donuts“ ženklo.

Pamirškite viešąjį transportą ir taksi!

Yra toks senas geras posakis “Kai esi Romoje, elkis kaip romėnas”. Aukso vertės žodžiai tiems, kurie keliauja ne dėl socialinių tinklų ir “patinka” paspaudimų, o norėdami suprasti vienos, ar kitos vietos gyventojus. Ir kas gi geriau gali padėti bent truputį suprasti danus, jei ne dviratis ir kelionė po miestą juo? Jei atidžiai stebėsite danus ant dviračio, pamatysite, kokie jie pavyzdingi ir pagarbūs šalia esantiems. Dauguma jų būtinai rodys reikalingus ženklus rankomis, jei planuoja sustoti ar sukti į dešinę. Šie ženklai, atrodantys iš esmės bereikšmiai, garantuoja tobulą dviračių eismo tvarką ir saugumą visiems jo dalyviams. Pasistenkite ir jūs įsilieti į vietinę dviračių kultūrą – taip turėsite progą prisiliesti prie autentiškesnės Kopenhagos ir jos gyventojų.

Publikuota 15min.lt

Kopenhagos miškuose paslėpti lobiai-milžinai

Kai gyvenau Ispanijoje, laisvalaikiu eidavau ieškoti lobių. Tuo metu tai buvo populiarus užsiėmimas – kartu su draugais telefono programėlėje susirasdavome vietovę kur norime eiti, gaudavome paslėpto lobio koordinates ir keliaudavome link ten. Dažniausiai lobis būdavo paslėptas mažoje dėžutėje ir pakastas po kokiu nors kelmu ar akmeniu. Kartais užtrukdavome gerą pusvalandį, kol sugebėdavome jį atkapstyti.

Gyvendama Danijoje neseniai sužinojau, kad ir čia yra lobių! Netgi šeši –  jie vadinami „Užmirštaisiais milžinais“ („Forgotten giants“ – angl.) ir nėra tokie jau maži, kaip kad Ispanijoje, o surasti juos vis tik nėra taip lengva. Iššūkis priimtas – žūtbūt reikia surasti juos visus.

Tinė ant kalvos viršaus

Statulos iš perdirbto medžio

Kopenhagoje gyvenantis iš trečiojo pagal dydį Danijos miesto Odense kilęs menininkas ir dizaineris Tomas Dambo nėra tipiškas kūrėjas, kuris savo darbe naudojasi įprastais kanalais gaunamomis medžiagomis. Ne, jis kuria baldus, skulptūras ir visokius kitokius meno dirbinius iš medžiagų, kurias paprasti mirtingieji išmeta kaip netinkamas naudoti. Paprastai T. Dambo randa kažką Kopenhagos gatvėse arba statybų aikštelėse. Viename video interviu jis yra sakęs: „aš tikiuosi, kad mano kūriniai įkvėps kitus rūšiuoti išmetamas atliekas. “

Danijoje ir visame pasaulyje žinomas menininkas prieš kelis mėnesius sužibėjo nauja idėja – už Kopenhagos esančiuose miškuose jis paslėpė šešis didžiulius milžinus pastatytus iš perdirbto medžio su vietinių savanorių pagalba ir jiems davė vardus – Draugiškasis Tedis, Oskaras po tiltu, Miegantis Luisas, Mažoji Tildė, Tomas ant kalno ir Trine ant kalvos viršaus. Šių vardų savininkai buvo tie savanoriai – tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės – kurie kartu su T. Dambo statė šiuos milžinus. Draugiškasis Tedis turi ir kitą istoriją – prie savanorių buvo prisidėjęs ir vietinio užimtumo centras, jame besilankantys bedarbiai bei vienas mokytojas, vardu Tedis. Jis buvo labai draugiškas, darbštus ir paslaugus, tad T. Dambo nusprendė pavadinti vieną iš statulų jo vardu.

Visos šios skulptūros slepiasi turistų mažiau lankomose gyvenvietėse, kurių dalis prieš keletą metų garsėjo aukštu nusikalstamumo lygiu.

Mažoji Tildė

Kaip praleisti saulėtą dieną?

Vos tik išgirdusi apie šitų keistų statulų egzistavimą, rezgiau planus, kaip ištrūkti iš darbo rutinos ir būtinai būtinai juos pamatyti! Tarp mano draugų ir kolegų Kopenhagoje jau sklaidė gandai ir istorijos kaip jie keliavo po miškus ieškodami milžinų, jų socialinių tinklų paskyros mirgėte mirgėjo šių gražuolių nuotraukomis.

Pasirodo, šie lobiai ne taip jau lengvai randami! Nepaisant to, kad oficialiame T. Dambo internetiniame puslapyje buvo žemėlapiai su kiekvieno milžino buvimo vieta, realybėje juos rasti buvo tikras iššūkis. Kita vertus, tas ir įdomu ir suteikia tikrą žaidimo atmosferą, kas ypač patinka vaikams.

Mes paieškas pradėjome nuo paskutinio – šeštojo – milžino, ir tik vėliau pastebėjome, kad prie kiekvieno iš jų yra prikaltas užrašas-mįslė apie tai, kur slepiasi sekanti statula. Šalia buvusios šeimos su vaikais entuziastingai skaitė aprašą ir bandė atspėti, kurgi gali būti paslėptos kitos statulos. Ir tik po kiek laiko, jau pasiduodami pasinaudojo nemokama pagalba – viską žinančiu google maps.

Mes nutarėme, kad reikia pasidžiaugti viena iš tų retų dienų kai šviečia saulė ir į šį nuotykį leistis dviračiais, tuo pačiu pasinaudojant galimybe pasigrožėti Danijos gamta ir jos lygumomis taip

Skamba ironiškai, jog aptikti kelių metrų aukščio milžinus gali būti kažkas sudėtingo, bet T. Dambo juos paslėpė itin sumaniai – Miegantį Luisą paguldė ant kalvos viršaus tarp tankių medžių – įlipti į ją po stipraus lietaus plovusio Kopenhagą visą vasarą buvo tikrai ne pats lengviausias darbas – ištižusi žemė verčia aukštyn ropoti keturiom, keikiantis į visas puses kabintis į nukarusias medžių šakas ir mintį – „o kaip aš nusileisiu po to“ – atidėti netolimai ateičiai.

Oskaras po tiltu ten ir buvo – viena ranka užsikabinęs už tilto atbrailos, slėpėsi po juo. Aš pyliausi karštos arbatos į puodelį, kai pro šalį eidama šviesiaplaukė moteris pastebėjo didžiulius medinius pirštus ir smalsaudama priėjo arčiau. Pamačiusi visą milžiną, mielai šyptelėjo ir nuėjo savais keliais. Pasirodo, net vietiniai ne visada žino apie visai šalia jų esančius grožius.

Publikuota 15min.lt